Lithuania

Patentų įstatymo Nr.I-372 18 Sau 1994 Patentų įstatymo Nr.I-372 18 Sau 1994 (su pakeitimais, padarytais įstatymas 2020 m. balandžio 21 d. Nr. XIII-2857)

Suvestinė redakcija nuo 2020-04-25 iki 2021-12-31

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 8-120, i. k. 0941010ISTA000I-372

Nauja redakcija nuo 2012-02-03:

Nr. XI-1261, 2010-12-23, Žin. 2011, Nr. 4-127 (2011-01-10), i. k. 1101010ISTA0XI-1261

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PATENTŲ

ĮSTATYMAS

1994 m. sausio 18 d. Nr. I-372

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

1. Šiuo įstatymu įteisinami išradimai kaip pramoninės nuosavybės objektai,

reglamentuojamos asmenų teisės ir pareigos, atsirandančios sukūrus išradimus, ir suteikiama šiems

išradimams teisinė apsauga.

2. Šis įstatymas taikomas išradimams, kurie yra pagal šį įstatymą paduotos patento paraiškos

arba šio įstatymo nustatyta tvarka išduoto patento, jiems šio įstatymo nustatyta tvarka prilygintų

patento paraiškos arba patento objektas, ir su šiomis patento paraiškomis ar patentais susijusiems

veiksmams.

3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos

teisės aktais.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bendro galiojimo Europos patentas – Europos patentas, kurio bendrą galiojimą

reglamentuoja 2012 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)

Nr. 1257/2012, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę

apsaugą (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1257/2012). Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

2. Biologinė medžiaga – medžiaga, turinti genetinės informacijos ir galinti daugintis arba būti

dauginama biologinėje sistemoje. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

3. Europos patentas – patentas, išduotas pagal Europos patentų konvenciją. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

4. Europos patento paraiška – paraiška gauti Europos patentą, paduota pagal Europos

patentų konvenciją, taip pat tarptautinė patento paraiška, kai Europos patentų tarnyba yra nurodytoji

arba pasirinktoji tarnyba, o Lietuvos Respublika yra nurodytoji valstybė. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

5. Europos patentų konvencija – Europos patentų išdavimo konvencija (Europos patentų

konvencija), pasirašyta 2000 m. lapkričio 29 d. Miunchene. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

2

6. Išimtinė patento licencija – patento licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui

teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokių pačių licencijų kitiems asmenims ir

neturi teisės pats naudoti licencijos dalyko licenciatui suteiktomis teisėmis. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

7. Išplėstas Europos patentas – Europos patentas, išduotas Europos patentų tarnybos pagal

Europos patento paraišką, kurioje prašoma jo galiojimą išplėsti į Lietuvos Respubliką. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

8. Išradėjas – fizinis asmuo, sukūręs išradimą. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

9. Mikrobiologinis būdas – bet koks būdas, kuriame dalyvauja ar susidaro mikrobiologinė

medžiaga arba kuriuo tokia medžiaga yra veikiama. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

10. Neišimtinė patento licencija – patento licencija, pagal kurią licenciaras licenciatui

suteikia teisę naudoti licencijos dalyką pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir

naudoti licencijos dalyką pats. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

11. Pareiškėjas – patento paraišką padavęs asmuo ar šių asmenų grupė. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

12. Paryžiaus konvencija – 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės

nuosavybės apsaugos, peržiūrėta Stokholme 1967 m. liepos 14 d. ir papildyta 1979 m. rugsėjo 28 d. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

13. Patentinės kooperacijos sutartis – Patentinės kooperacijos sutartis, pasirašyta 1970 m.

birželio 19 d. Vašingtone, peržiūrėta 1979 m. rugsėjo 28 d. ir 1984 m. vasario 3 d. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

14. Neteko galios nuo 2018-05-01. Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-548, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11945

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

15. Patento licencija – licenciaro – pareiškėjo arba patento savininko – leidimas kitam

asmeniui – licenciatui naudoti išradimą, kuris yra paskelbtos patento paraiškos arba išduoto patento

objektas, licencinėje sutartyje nurodytomis sąlygomis. Licencija gali būti išimtinė ir neišimtinė. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

16. Patento paraiška – pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui

(toliau – Valstybinis patentų biuras) pateiktų dokumentų ir duomenų gauti patentą visuma. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

3

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

17. Patento savininkas – asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje

išduotas patentas. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

18. Patento sublicencija – licenciato leidimas kitam asmeniui naudoti išradimą, kuris yra

paskelbtos patento paraiškos arba išduoto patento objektas, sublicencinėje sutartyje nurodytomis

sąlygomis. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

19. Patentų paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklės (toliau –

Taisyklės) – Valstybinio patentų biuro taisyklės, kuriose nurodoma patentų paraiškų padavimo,

ekspertizės ir patentų išdavimo tvarka. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

20. Tarptautinė paroda – oficiali arba oficialiai pagal Konvenciją dėl tarptautinių parodų,

pasirašytą Paryžiuje 1928 m. lapkričio 22 d., iš dalies pakeistą ir papildytą 1948 m. gegužės 10 d.,

1966 m. lapkričio 16 d., 1972 m. lapkričio 30 d. protokolais ir 1982 m. birželio 24 d., 1988 m.

gegužės 31 d. pakeitimais, pripažinta tarptautinė paroda. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

21. Tarptautinė patento paraiška – pagal Patentinės kooperacijos sutartį paduota patento

paraiška. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

ANTRASIS SKIRSNIS

IŠRADIMŲ APSAUGA

3 straipsnis. Išradimų teisinės apsaugos forma

Išradimų teisinės apsaugos forma yra patentas, kurį išduoda Valstybinis patentų biuras šio

įstatymo nustatyta tvarka.

4 straipsnis. Patentabilūs išradimai

1. Bet kokios technikos srities išradimai yra patentabilūs, jeigu jie yra nauji, atitinka išradimo

lygį ir turi pramoninį pritaikomumą.

2. Išradimais nelaikomi:

1) atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai;

2) gaminių išoriniai vaizdai;

3) žaidimų, intelektinės arba ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, taip pat kompiuterių

programos;

4) informacijos teikimo būdai;

5) natūralioje aplinkoje esantis žmogaus kūnas ar jo elementas, įskaitant geno seką ar jos

dalis, bet kuriais jo formavimosi ir raidos etapais. Ši nuostata netaikoma išskirtam iš žmogaus kūno

ar kitaip, taikant technologinį procesą, gautam elementui, taip pat geno sekai ar jos daliai, net jeigu

šio elemento struktūra yra tapati natūralioje aplinkoje esančio elemento struktūrai.

5 straipsnis. Patentabilumo išimtys

1. Patentai neišduodami:

4

1) žmonių arba gyvūnų gydymo terapiniams arba chirurginiams būdams, ligų diagnozavimo ir

profilaktikos būdams, kurie taikomi žmogaus arba gyvūno kūnui. Ši nuostata netaikoma, jeigu

išradimo objektas yra įrenginys arba medžiaga ar kompozicija, naudojami šiame punkte

nurodytiems būdams;

2) augalų arba gyvūnų veislėms ar iš esmės biologiniams jų išvedimo būdams. Ši nuostata

netaikoma mikrobiologiniams augalų arba gyvūnų produkavimo būdams ir šiais būdais gautiems

produktams, taip pat augalams ar gyvūnams, jeigu išradimo techninis įgyvendinimas neapsiriboja

konkrečia augalo arba gyvūno veisle;

3) išradimams, kurių komercinis panaudojimas prieštarautų visuomenės interesams, moralės ir

humaniškumo principams. Sprendimai neišduoti patentų negali būti priimami vien dėl to, kad

naudoti tokius išradimus draudžiama pagal įstatymus ar kitus teisės aktus.

2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais pagrindais patentai neišduodami inter alia:

1) žmonių klonavimo būdams;

2) žmogaus lytinių ląstelių genetinės linijos tapatumo keitimo būdams;

3) žmogaus embrionų naudojimui pramoniniais arba komerciniais tikslais;

4) genetinio gyvūnų tapatumo modifikavimo būdams, kurie gali jiems sukelti kančių be

didesnės medicininės naudos žmonėms ar gyvūnams, ir šiais būdais produkuotiems gyvūnams.

3. Patentabiliais gali būti pripažinti išradimai, susiję su objektu, kurį sudaro biologinė

medžiaga arba kuriame yra biologinės medžiagos, taip pat išradimai, kurie yra būdai, kuriais

biologinė medžiaga gaunama, apdorojama arba naudojama. Iš natūralios aplinkos išskiriama arba

techninių procesų metu gaminama biologinė medžiaga gali būti išradimo objektas, net jeigu ji iki tol

egzistavo gamtoje.

4. Kai išradimo objektas yra būdas, patento suteikiama teisinė apsauga suteikiama ir tuo būdu

pagamintam gaminiui.

6 straipsnis. Išradimų naujumas

1. Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu.

2. Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patento paraiškos padavimo datos, o kai

pretenduojama į prioritetą, – iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos

Respublikoje ir užsienyje.

3. Išradimas nelaikomas nauju, jeigu jis, nors ir nežinomas technikos lygiu, yra aprašytas kito

pareiškėjo patento paraiškoje, kurios padavimo data yra ankstesnė ir kuri buvo paskelbta

oficialiame Valstybinio patentų biuro biuletenyje vėliau arba tą pačią dieną, kai buvo nustatytas

technikos lygis, arba yra aprašytas Europos patento paraiškoje, kurios padavimo data yra ankstesnė

ir vertimas pagal šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalį buvo paskelbtas vėliau arba tą pačią dieną, kai

buvo nustatytas technikos lygis.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos nekliudo pripažinti bet kurios technikos lygio

medžiagos ar kompozicijos patentabilumą, kai ta medžiaga ar kompozicija naudojamos taikant šio

įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą būdą, jeigu toks naudojimas nežinomas technikos

lygiu.

5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taip pat nekliudo pripažinti bet kurios šio straipsnio 4

dalyje nurodytos medžiagos ar kompozicijos specifinio naudojimo taikant šio įstatymo 5 straipsnio

1 dalies 1 punkte nurodytą būdą patentabilumą, jeigu toks naudojimas nežinomas technikos lygiu.

7 straipsnis. Išradimo lygis

1. Laikoma, kad išradimas atitinka išradimo lygį, jeigu jis pagal technikos lygį nėra

akivaizdus atitinkamos srities specialistui.

2. Jeigu technikos lygiui priskiriami šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai,

sprendžiant, ar išradimas atitinka išradimo lygį, į tokius dokumentus neatsižvelgiama.

8 straipsnis. Pramoninis pritaikomumas

Pramoninį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės

5

ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse.

9 straipsnis. Lengvatinis terminas

1. Išradimo patentabilumui pripažinti netrukdo informacijos apie išradimą paskleidimas, jeigu

ši informacija buvo paskleista per 6 mėnesius iki patento paraiškos padavimo datos ir jeigu ją

paskleidė:

1) asmuo, norėdamas pakenkti išradėjui arba jo teisių perėmėjui;

2) išradėjas arba jo teisių perėmėjas, eksponuodamas išradimą tarptautinėje parodoje.

2. Išradėjas arba jo teisių perėmėjas, norintys pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu

terminu, privalo įrodyti, kad jie turi teisę į šį terminą.

10 straipsnis. Teisė gauti patentą. Teisė į patentą išradimą atskirai sukūrus keliems

išradėjams

1. Teisė gauti patentą priklauso išradėjui arba jo teisių perėmėjui, arba darbdaviui, kai

išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimą sukūrė asmuo, atliekantis mokslinio tyrimo, projektavimo,

konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja

atitinkamą darbą, teisė gauti patentą nustatoma šioje sutartyje. Išradimo bendraautoriai turi lygias

teises gauti patentą, jeigu jie nėra susitarę kitaip.

2. Jeigu keli išradėjai sukūrė tokį pat išradimą visiškai atskirai, teisė į patentą priklauso tam

išradėjui, kuris pirmas padavė patento paraišką Valstybiniam patentų biurui ar turi ankstesnę

prioriteto teisę į šį išradimą, jeigu vėliau ta patento paraiška nebuvo atšaukta ar laikoma atšaukta.

11 straipsnis. Tarnybiniai išradimai

1. Tarnybinis išradimas – tai išradimas, sukurtas:

1) darbo sutarties, kuri numato išradybos veiklą, vykdymo metu;

2) kai yra konkretus pavedimas, projektavimo, konstravimo, mokslinio tyrimo arba

technologijų kūrimo metu;

3) naudojantis sukaupta darbdavio patirtimi arba jo technologijomis ir įrengimais.

2. Darbuotojas, sukūręs tarnybinį išradimą, privalo nedelsdamas apie tai raštu pranešti

darbdaviui. Iki patento paraiškos padavimo darbdavys ir darbuotojas negali atskleisti išradimo

esmės tretiesiems asmenims. Jeigu darbdavys atsisako teisės gauti patentą arba per 4 mėnesius

nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė gauti patentą pereina išradėjui.

3. Patento paraiška dėl tarnybinio išradimo paduodama Valstybiniam patentų biurui darbdavio

vardu.

4. Darbdavys, gavęs tarnybinio išradimo patentą, privalo mokėti išradėjui autorinį atlyginimą.

Šio atlyginimo dydis priklauso nuo išradimo ekonominės vertės ar kitos naudos, kurią darbdavys

gali gauti panaudojęs šį išradimą. Autorinio atlyginimo ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos

darbdavio ir išradėjo pasirašomoje autorinio atlyginimo sutartyje. Autorinio atlyginimo sutartis

sudaroma ne vėliau kaip per pusę metų nuo patento išdavimo arba per metus nuo išradimo

naudojimo pradžios, jeigu išradimas pradėtas naudoti iki patento išdavimo. Jeigu darbdavys

nevykdo autorinio atlyginimo mokėjimo sutarties reikalavimų arba tokia sutartis per šioje dalyje

nurodytus terminus nesudaroma, išradėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų pripažintas tarnybinio

išradimo patento savininku.

5. Autorinis atlyginimas nemokamas, jeigu darbuotojo darbo sutartyje yra numatytas išradimų

kūrimas ir už tai jam buvo arba yra mokamas sutartas padidintas atlyginimas.

6. Jeigu tarp šalių nėra susitarimo, autorinio atlyginimo dydį nustato teismas.

7. Darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos, susijusios su tarnybiniais išradimais, išskyrus

autorinio atlyginimo mokėjimą, pasibaigia patentui netekus galios arba po metų nuo darbo santykių

nutraukimo.

8. Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti, kad teisė gauti patentą, teisė į patento paraišką arba

teisė į patentą priklauso sukūrusiam išradimą darbuotojui. Šiuo atveju autorinis atlyginimas

darbuotojui nemokamas, nebent susitariama kitaip.

6

12 straipsnis. Išradėjo nurodymas

1. Patento paraiškoje ir patente turi būti nurodyta išradėjo arba išradėjų vardai ir pavardės.

2. Valstybinis patentų biuras, skelbdamas patento paraišką ar patentą, privalo nurodyti

išradėjo arba išradėjų vardus ir pavardes.

3. Išradėjas turi teisę reikalauti, kad jo vardas ir pavardė nebūtų skelbiami. Dėl to jis turi

pateikti Valstybiniam patentų biurui prašymą. Valstybinis patentų biuras privalo šį prašymą

patenkinti.

TREČIASIS SKIRSNIS

PATENTŲ IŠDAVIMAS

13 straipsnis. Patento paraiškos padavimas. Patento paraiškos padavimo datos

suteikimas

1. Norintis gauti patentą asmuo turi Valstybiniam patentų biurui paduoti patento paraišką.

Patento paraišką gali paduoti keletas asmenų.

2. Patento paraiškos padavimo data laikoma diena, kurią Valstybinis patentų biuras gavo:

1) prašymą išduoti patentą arba dokumentą, kuriame yra nuoroda, kad pateiktus dokumentus

reikia laikyti patento paraiška;

2) duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti pareiškėjo tapatybę ir su juo susisiekti;

3) išradimo aprašymą, nors ir neatitinkantį Taisyklių reikalavimų, arba brėžinį (brėžinius),

arba Taisyklių reikalavimus atitinkančią nuorodą į ankstesnę patento paraišką, kurios patvirtinta

kopija turi būti pateikta Valstybiniam patentų biurui per Taisyklėse nustatytą terminą.

3. Patento paraiškai padavimo data nesuteikiama, jeigu nepateikiamas nors vienas šio

straipsnio 2 dalyje nurodytas dokumentas ar duomuo arba jeigu jie neatitinka Taisyklių reikalavimų,

keliamų paraiškos padavimo datos suteikimui, ir šie trūkumai neištaisomi per Taisyklėse nustatytus

terminus. Kad patento paraiškai padavimo data nesuteikiama, Valstybinis patentų biuras praneša

pareiškėjui ir nurodo patento paraiškos padavimo datos nesuteikimo priežastis. Ištaisius trūkumus

per Taisyklėse nustatytą terminą, patento paraiškos padavimo data laikoma diena, kurią Valstybinis

patentų biuras gavo Taisyklių reikalavimus atitinkančius visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus

dokumentus ar duomenis. Jeigu šioje dalyje nurodyti trūkumai neištaisomi, patento paraiškai

padavimo data nesuteikiama.

4. Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad trūksta išradimo aprašymo dalies arba brėžinio

(brėžinių), į kuriuos patento paraiškoje daroma nuoroda, apie tai praneša pareiškėjui. Jeigu

trūkstama išradimo aprašymo dalis arba brėžinys (brėžiniai) pateikiami per Taisyklėse nustatytą

terminą, patento paraiškos padavimo data laikoma diena, kurią Valstybinis patentų biuras gavo šias

trūkstamas išradimo aprašymo ar brėžinio (brėžinių) dalis arba visus šio straipsnio 2 dalyje

nurodytus dokumentus ar duomenis, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių datų yra vėlesnė.

5. Tais atvejais, kai pareiškėjas, paduodamas patento paraišką, pateikė prašymą suteikti

prioritetą ir pagal šio straipsnio 4 dalį pateikė trūkstamą išradimo aprašymo dalį ar brėžinį

(brėžinius), patento paraiškos padavimo data laikoma pagal šio straipsnio 2 dalį suteikta data, jeigu

pareiškėjas per Taisyklėse nustatytą terminą pateikia:

1) prašymą suteikti paraiškos padavimo datą pagal šio straipsnio 2 dalį;

2) pagal Taisyklių reikalavimus patvirtintą ankstesnės patento paraiškos kopiją;

3) nuorodą į ankstesnės patento paraiškos ar jos vertimo dalį, kurioje yra trūkstama išradimo

aprašymo dalis ar brėžinys (brėžiniai).

6. Jeigu trūkstama išradimo aprašymo dalis ar brėžinys (brėžiniai) nepateikiami per šio

straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą arba trūkstama išradimo aprašymo dalis ar brėžinys (brėžiniai)

yra atšaukiami pagal šio straipsnio 7 dalį, atitinkama išradimo aprašymo dalis ar brėžinys (brėžiniai)

nelaikomi patento paraiškos dalimi.

7. Pareiškėjas turi teisę per Taisyklėse nustatytą terminą atšaukti pagal šio straipsnio 4 dalį

pateiktą trūkstamą išradimo aprašymo dalį ar brėžinį (brėžinius). Šiuo atveju paraiškos padavimo

7

data laikoma diena, kurią gauti visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai ar duomenys.

8. Remdamasis šio straipsnio 2 dalies 3 punktu arba 5 dalimi, Valstybinis patentų biuras

Taisyklėse numatytais atvejais gali reikalauti pateikti ankstesnės patento paraiškos patvirtintos

kopijos vertimą į valstybinę kalbą.

14 straipsnis. Atstovavimas

1. Patento paraišką pareiškėjas gali paduoti pats arba per patentinį patikėtinį, išskyrus šio

straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį.

2. Pareiškėjui, nuolat gyvenančiam Lietuvos Respublikoje arba turinčiam nuolatinę buveinę,

įregistruotą filialą ar atstovybę Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje

ar Europos patentų konvencijos valstybėje narėje, paduodant patento paraišką gali atstovauti teisės

aktų nustatyta tvarka įgaliotas darbuotojas.

3. Užsienio valstybių asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje ar neturintys

nuolatinės buveinės, įregistruoto filialo ar atstovybės Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos

ekonominės erdvės valstybėje ar Europos patentų konvencijos valstybėje narėje, su patento

išdavimu susijusius veiksmus Valstybiniame patentų biure, įskaitant atstovavimą Valstybinio

patentų biuro Apeliaciniame skyriuje, atlieka per patentinį patikėtinį. Paduoti patento paraišką pagal

šio įstatymo 13 straipsnį, sumokėti mokestį pagal šį įstatymą ir gauti Valstybinio patentų biuro

patvirtinimą ar pranešimą, susijusį su šiais veiksmais, gali ir pats šioje dalyje nurodytas asmuo. Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-548, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11945

15 straipsnis. Patento paraiška. Mokesčio sumokėjimas

1. Patento paraišką sudaro:

1) prašymas išduoti patentą, atitinkantis Taisyklėse nustatytus prašymo turinio reikalavimus;

2) išradimo aprašymas;

3) išradimo apibrėžtis, sudaryta iš vieno ar daugiau apibrėžties punktų;

4) brėžiniai, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti ir jeigu jie nurodyti išradimo aprašyme;

5) referatas;

6) teisę paduoti patento paraišką patvirtinantis dokumentas (jeigu ją paduoda ne išradėjas) ir

pareiškimas dėl išradimo autorystės;

7) dokumentas, patvirtinantis biologinės medžiagos deponavimą (jeigu reikia);

8) paprastos rašytinės formos įgaliojimas (jeigu reikia).

2. Mokestį už patento paraiškos padavimą pareiškėjas privalo sumokėti per 1 mėnesį nuo

patento paraiškos padavimo datos.

16 straipsnis. Išradimo esmės atskleidimas

1. Išradimo aprašymas turi būti pateiktas pagal Taisyklėse nustatytus išradimo aprašymo

turinio reikalavimus.

2. Išradimo aprašymas turi atskleisti išradimą aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities

specialistas galėtų jį panaudoti.

3. Jeigu patento paraiška paduota dėl išradimo, kuriam naudojama biologinė medžiaga arba

kuris susijęs su biologine medžiaga, kuri nėra viešai visuomenei prieinama ir kurios negalima

aprašyti taip, kad išradimą galėtų panaudoti tos srities specialistas, išradimo aprašymas

pripažįstamas nepakankamu. Ši nuostata netaikoma, jeigu biologinė medžiaga iki patento paraiškos

padavimo datos teisės aktų nustatyta tvarka buvo atiduota saugoti deponavimo įstaigai ir

Valstybiniam patentų biurui buvo pateiktas deponavimą patvirtinantis dokumentas.

17 straipsnis. Išradimo apibrėžtis

1. Išradimo apibrėžtį gali sudaryti vienas ar daugiau apibrėžties punktų. Už kiekvieną po

penkioliktojo einantį apibrėžties punktą mokamas papildomas mokestis.

2. Išradimo apibrėžtis nustato patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas.

3. Išradimo apibrėžtis turi būti tiksli, konkreti ir paremta išradimo aprašymu.

8

4. Išradimo apibrėžtis pateikiama pagal Taisyklėse nustatytus reikalavimus.

18 straipsnis. Referatas

Referate Taisyklėse nustatyta tvarka pateikiama techninė informacija apie išradimą. Nustatant

patento teisinės apsaugos ribas, į referatą neatsižvelgiama.

19 straipsnis. Išradimo vienumas

1. Patento paraiška paduodama dėl vieno išradimo arba išradimų grupės, kurią jungia bendra

išradybos mintis.

2. Išradimo vienumo nesilaikymas nėra pagrindas išduotą patentą paskelbti negaliojančiu.

20 straipsnis. Atskirta paraiška

1. Pareiškėjas, kuris nesilaikė išradimo vienumo reikalavimų, privalo atskirti patento paraišką

į dvi ar daugiau paraiškų (atskirtos patento paraiškos). Pareiškėjas gali savo iniciatyva atskirti

patento paraišką į dvi ar daugiau paraiškų.

2. Kiekvienoje atskirtoje patento paraiškoje išradimo esmė neturi būti plačiau atskleista negu

išradimo esmė pirminėje patento paraiškoje.

3. Kiekvienai atskirtai patento paraiškai nustatoma pirminės patento paraiškos padavimo data

ir, jeigu pretenduojama į prioritetą, pirminės patento paraiškos prioriteto data.

4. Prioriteto dokumentai ir visi būtini vertimai, pateikti Valstybiniam patentų biurui su

pirmine patento paraiška, tinka visoms atskirtoms patento paraiškoms.

21 straipsnis. Prioriteto teisė

1. Pareiškėjas, paduodamas patento paraišką, gali pateikti prašymą suteikti prioritetą pagal

Paryžiaus konvenciją vienos ar kelių anksčiau paduotų patento paraiškų kitose valstybėse Paryžiaus

konvencijos arba Pasaulio prekybos organizacijos narėse pagrindu, nurodydamas tos patento

paraiškos ar patento paraiškų padavimo datą, numerį ir valstybę.

2. Prašymą suteikti prioritetą paduodantis pareiškėjas per 16 mėnesių nuo anksčiau paduotos

patento paraiškos ar paduotų patento paraiškų padavimo datos Valstybiniam patentų biurui turi

pristatyti anksčiau paduotos patento paraiškos ar paduotų patento paraiškų pagal Taisyklėse

nustatytus reikalavimus patvirtintas kopijas. Valstybinis patentų biuras Taisyklėse numatytais

atvejais gali reikalauti pateikti jų vertimą į valstybinę kalbą.

3. Pareiškėjas, paduodamas patento paraišką su prašymu suteikti prioritetą, gali pateikti

pareiškimą, kad išradimo aprašymas, išradimo apibrėžtis ar brėžiniai arba jų dalys, kurių trūksta

patento paraiškoje, bet kurie yra ankstesnėje patento paraiškoje, turi būti laikomi esančiais

paduotoje patento paraiškoje.

4. Jeigu pareiškėjas nesilaiko šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, laikoma, kad šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas suteikti prioritetą nebuvo paduotas.

22 straipsnis. Prašymo suteikti prioritetą taisymas ar pildymas

1. Iki prioriteto termino pabaigos pateiktas prašymas suteikti prioritetą, sumokėjus nustatytą

mokestį, gali būti taisomas ar pildomas, jeigu per Taisyklėse nustatytą terminą yra pateikiamas

prašymas pataisyti ar papildyti prašymą suteikti prioritetą.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu yra pateiktas prašymas paskelbti patento paraišką

anksčiau pagal šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, kai šis prašymas yra atsiimamas

likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki patento paraiškos paskelbimo datos.

23 straipsnis. Prioriteto teisės atkūrimas

1. Tais atvejais, kai patento paraiškos padavimo data suteikiama ne vėliau kaip per 2 mėnesius

nuo prioriteto termino pabaigos ir per šį terminą, sumokėjus nustatytą mokestį, yra pateikiamas

motyvuotas prašymas atkurti prioriteto teisę, prioriteto teisė gali būti atkurta, jeigu prioriteto

terminas yra praleistas nepaisant visų tam tikromis aplinkybėmis įdėtų būtinų pastangų.

2. Tais atvejais, kai per šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateiktos

9

anksčiau paduotos patento paraiškos ar paduotų patento paraiškų pagal Taisyklių reikalavimus

patvirtintos kopijos, sumokėjus nustatytą mokestį, prioriteto teisė atkuriama, jeigu per šio įstatymo

21 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą yra pateikiamas prašymas atkurti prioriteto teisę ir anksčiau

paduotos patento paraiškos ar paduotų patento paraiškų patvirtintos kopijos Valstybiniam patentų

biurui pateikiamos per 1 mėnesį nuo šios paraiškos ar šių paraiškų pateikimo pareiškėjui datos, jei

dėl jų gavimo į atitinkamą patentų tarnybą buvo kreiptasi per 14 mėnesių nuo prioriteto datos.

24 straipsnis. Ekspertizė

1. Valstybinis patentų biuras, atlikdamas patento paraiškos ekspertizę, nustato, ar pareiškėjas

laikosi šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 15, 16, 17, 21 ir 31 straipsniuose

nustatytų reikalavimų.

2. Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad patento paraiška neatitinka šio straipsnio 1 dalyje

nurodytuose straipsniuose nustatytų reikalavimų, pasiūlo pareiškėjui šiuos reikalavimus įvykdyti

per Taisyklėse nustatytą terminą. Jeigu pareiškėjas to nepadaro, laikoma, kad patento paraiška

atšaukta.

3. Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad patento paraiškoje su prašymu suteikti prioritetą

trūksta išradimo aprašymo arba brėžinių dalies, nurodo pareiškėjui šiuos trūkumus ištaisyti.

Pareiškėjas per Taisyklėse nustatytą terminą pasirinktinai arba pateikia trūkstamas išradimo

aprašymo arba brėžinių dalis, arba pateikia šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškimą.

4. Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad išradimas yra nepatentabilus šio įstatymo 4

straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, priima sprendimą patento

paraišką atmesti.

25 straipsnis. Patento paraiškos taisymas. Patento paraiškos atšaukimas

1. Pareiškėjas turi teisę taisyti patento paraišką per visą jos nagrinėjimo Valstybiniame

patentų biure laiką.

2. Patento paraiškos taisymas neturi keisti išradimo esmės ir išplėsti išradimo ribų.

3. Pareiškėjas turi teisę atšaukti patento paraišką bet kuriuo jos nagrinėjimo Valstybiniame

patentų biure metu.

26 straipsnis. Patento paraiškos skelbimas

1. Jeigu patento paraiška atitinka šio įstatymo reikalavimus, Valstybinis patentų biuras savo

oficialiame biuletenyje skelbia patento paraišką tokią, kokią pateikė pareiškėjas, praėjus 18 mėnesių

nuo jos padavimo datos, o kai pretenduojama į prioritetą, – praėjus 18 mėnesių nuo jos prioriteto

datos. Jeigu pareiškėjas raštu paprašo Valstybinį patentų biurą anksčiau paskelbti jo patento

paraišką, Valstybinis patentų biuras šią patento paraišką skelbia, bet ne anksčiau kaip po 6 mėnesių

nuo jos padavimo datos.

2. Patento paraiška neskelbiama, jeigu per 17 mėnesių nuo jos padavimo ar prioriteto datos ji

buvo atšaukta arba laikoma atšaukta.

3. Paskelbtai patento paraiškai nuo jos paskelbimo iki patento išdavimo datos suteikiama

laikina teisinė apsauga pagal šio įstatymo 35 straipsnį.

4. Jeigu paskelbta patento paraiška vėliau buvo atšaukta arba nuginčyta kito asmens, laikoma,

kad patento paraiškai nebuvo suteikta šio straipsnio 3 dalyje nurodyta laikina teisinė apsauga.

5. Įslaptinus išradimą teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, išradėjui išmokamas

atlyginimas pagal valstybės paslapčių subjekto ir išradėjo sudarytą sutartį.

6. Išslaptinus išradimą teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, šio išradimo duomenys

skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

27 straipsnis. Susipažinimas su patento paraiškos dokumentais, įslaptintais išradimais ir

biologinės medžiagos mėginiu

1. Paskelbus patento paraišką, susipažinti su ja gali kiekvienas suinteresuotas asmuo.

Susipažinti su patento paraiška iki jos paskelbimo galima tik gavus pareiškėjo rašytinį sutikimą.

10

2. Susipažinti su patento paraiška, kuri buvo atšaukta pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį

iki jos paskelbimo, galima tik gavus rašytinį ją atšaukusio asmens sutikimą.

3. Susipažinti su įslaptintu išradimu galima teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Jeigu prie patento paraiškos buvo pridėtas šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytas

biologinės medžiagos deponavimą patvirtinantis dokumentas, po patento paraiškos paskelbimo

susipažinti su biologinės medžiagos mėginiu gali kiekvienas suinteresuotas asmuo arba pareiškėjo

prašymu – tik nepriklausomas ekspertas. Po patento išdavimo, nesvarbu, ar jis panaikintas, ar

pripažintas negaliojančiu, susipažinti su biologinės medžiagos mėginiu gali kiekvienas asmuo.

5. Jeigu patento paraiška atmesta, yra atšaukta arba laikoma atšaukta, teisė susipažinti su

biologinės medžiagos mėginiu pareiškėjo prašymu gali būti apribota suteikiant šią teisę tik

nepriklausomam ekspertui dvidešimčiai metų nuo patento paraiškos padavimo datos. Tokiu atveju

taikomos šio straipsnio 7 dalies nuostatos.

6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti pareiškėjo prašymai pateikiami ne vėliau kaip likus 1

mėnesiui iki patento paraiškos paskelbimo dienos.

7. Biologinės medžiagos mėginys šio straipsnio 4 dalyje nurodytam suinteresuotam asmeniui

ar nepriklausomam ekspertui pateikiamas tik tuo atveju, jeigu patento galiojimo laikotarpiui jis

įsipareigoja:

1) neperduoti biologinės medžiagos mėginio ar iš jo gautos medžiagos tretiesiems asmenims;

2) nenaudoti biologinės medžiagos mėginio ar iš jo gautos medžiagos jokiems kitiems

tikslams, išskyrus eksperimentus, nebent pareiškėjas ar patento savininkas aiškiai leistų nesilaikyti

šio įsipareigojimo.

28 straipsnis. Patento išdavimas

1. Jeigu paskelbta patento paraiška nėra atšaukta ar nelaikoma atšaukta ir pareiškėjas per 3

mėnesius nuo patento paraiškos paskelbimo datos sumokėjo nustatytą mokestį, Valstybinis patentų

biuras priima sprendimą išduoti patentą.

2. Valstybinis patentų biuras, priėmęs sprendimą išduoti patentą, patento bibliografinius

duomenis ir išradimo apibrėžtį paskelbia oficialiame biuletenyje ir per 3 mėnesius nuo sprendimo

priėmimo dienos išduoda patentą.

3. Patento dokumento formą ir jame įrašomų duomenų kiekį nustato Valstybinis patentų

biuras.

4. Išduodamas vienas patento egzempliorius. Kai pareiškėjai keli ir jie nesusitaria kitaip,

patentas išduodamas prašyme išduoti patentą nurodytam pirmam pareiškėjui.

5. Paskelbęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, Valstybinis patentų biuras paskelbia

patento aprašymą, apimantį išradimo aprašymą, išradimo apibrėžtį ir brėžinius.

29 straipsnis. Lietuvos Respublikos patentų registras

1. Lietuvos Respublikos patentų registras yra valstybės registras. Registro valdytoja yra

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, registro tvarkytojas – Valstybinis patentų biuras.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali skirti papildomą registro tvarkytoją.

2. Lietuvos Respublikos patentų registro objektas yra pagal šį įstatymą išduotas patentas.

3. Lietuvos Respublikos patentų registro objektų registravimo tvarka, registro duomenų

tvarkymas reglamentuoti Lietuvos Respublikos patentų registro nuostatuose. Straipsnio pakeitimai: Nr. XIII-263, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-12, i. k. 2017-06263

30 straipsnis. Pakeitimai patento paraiškoje, patente ir Lietuvos Respublikos patentų

registre

1. Pareiškėjas, patento savininkas ar jų atstovai privalo pranešti Valstybiniam patentų biurui,

jeigu:

1) pasikeitė pareiškėjo ar patento savininko pavadinimas ar vardas, pavardė arba buveinės ar

gyvenamosios vietos adresas;

2) pasikeitė pareiškėjo ar patento savininko atstovas arba atstovo gyvenamosios vietos

11

(buveinės) adresas, įskaitant susirašinėjimui skirtą adresą;

3) visiškai arba iš dalies pasikeitė pareiškėjas arba patento savininkas;

4) reikia ištaisyti technines klaidas.

2. Pareiškėjas, patento savininkas ar jų atstovai, prašydami įrašyti pakeitimą patento

paraiškoje ar Lietuvos Respublikos patentų registre šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, turi

sumokėti nustatytą mokestį ir pateikti šiuos dokumentus:

1) prašymą įrašyti pakeitimą patento paraiškoje ar Lietuvos Respublikos patentų registre;

2) šios dalies 1 punkte nurodytą prašymą pagrindžiančius dokumentus.

3. Gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, Valstybinis patentų biuras per 1

mėnesį nuo dokumentų gavimo dienos juos patikrina ir, jeigu dokumentai atitinka šio įstatymo ir

Taisyklių reikalavimus, pakeitimą įrašo į patento paraišką ar Lietuvos Respublikos patentų registrą.

4. Pakeitimas įsigalioja nuo jo įrašymo dienos. Apie pakeitimą Lietuvos Respublikos patentų

registre skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

5. Patento savininkas turi teisę reikalauti, kad Valstybinis patentų biuras padarytų patento

pakeitimus – ištaisytų technines klaidas ar netikslumus. Valstybinis patentų biuras privalo vykdyti

teisėtus patento savininko reikalavimus.

6. Valstybinio patentų biuro padarytos techninės klaidos ištaisomos be mokesčio.

31 straipsnis. Valstybiniam patentų biurui pateikiamiems dokumentams taikomi

reikalavimai

1. Dokumentai Valstybiniam patentų biurui pateikiami valstybine kalba. Išradimo aprašymas

ar brėžinys (brėžiniai) patento paraiškos padavimo datos suteikimo tikslais pagal šio įstatymo 13

straipsnio 2 dalies 3 punktą gali būti pateikti bet kokia kalba.

2. Pateikę dokumentus ne valstybine kalba, pareiškėjas, patento savininkas ar jų atstovai

Valstybinio patentų biuro prašymu per 3 mėnesius nuo dokumentų pateikimo dienos privalo pateikti

jų vertimą į valstybinę kalbą.

3. Valstybiniam patentų biurui pagal šį įstatymą pateikiamų užsienyje išduotų dokumentų

legalizuoti ar tvirtinti pažyma (Apostille) nereikia.

4. Konkretūs patento paraiškai ir kitiems dokumentams taikomi reikalavimai nustatomi

Taisyklėse.

5. Laikoma, kad šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose nurodytų paraišką

sudarančių dokumentų, pateiktų ne valstybine kalba, vertimas atitinka originalo tekstą, kol

neįrodyta priešingai.

6. Dokumentas laikomas nepaduotu, jeigu pareiškėjas, patento savininkas ar jų atstovai per

šiame įstatyme nustatytus terminus nepateikia reikiamų dokumentų ar jie neatitinka nustatytų

reikalavimų.

7. Paskelbus nepaprastąją padėtį ar valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, ar karantiną visoje

Lietuvos Respublikos teritorijoje ir dėl to nustačius ribojimus, susijusius su asmenų laisvu judėjimu

ar ūkinės veiklos laisve, šio įstatymo nustatytų veiksmų atlikimo terminų, išskyrus Valstybinio

patentų biuro veiksmų atlikimo terminus, eiga sustabdoma. Kai ribojimai atšaukiami, šių terminų

eiga atnaujinama. Informacija apie terminų sustabdymą ir atnaujinimą skelbiama Valstybinio

patentų biuro interneto svetainėje. TAR pastaba. 7 dalyje nustatytas terminų eigos sustabdymas taikomas terminams, kurie nebuvo suėję iki Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje

paskelbimo“ įsigaliojimo, ir terminams, kurie prasidėjo įsigaliojus šiam nutarimui.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2859, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-24, i. k. 2020-08723

32 straipsnis. Patento paraiškos nagrinėjimo tęsimas

1. Jeigu praleistas šio įstatymo 24 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytas terminas, pareiškėjas arba

jo atstovas, sumokėję nustatytą mokestį, per 2 mėnesius nuo Valstybinio patentų biuro pranešimo

dėl termino praleidimo išsiuntimo dienos gali Valstybiniam patentų biurui pateikti prašymą tęsti

patento paraiškos nagrinėjimą. Kartu su šiuo prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys, kad

12

atliktas veiksmas, dėl kurio prašoma tęsti patento paraiškos nagrinėjimą.

2. Sprendimą tęsti patento paraiškos nagrinėjimą priima Valstybinis patentų biuras Taisyklėse

nustatyta tvarka.

33 straipsnis. Teisių atkūrimas

1. Kai pareiškėjas ar patento savininkas praranda su patento paraiška ar patentu susijusias

teises tik dėl to, kad nesilaikė šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, 28 straipsnio 1 dalyje, 31

straipsnio 2 dalyje, 36 straipsnio 5 dalyje, 71 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 79 straipsnio 2 ir 3 dalyse

nustatytų terminų, sumokėjus nustatytą mokestį, šios teisės atkuriamos, jeigu pateikiamas prašymas

atkurti prarastas teises ir terminas buvo praleistas nepaisant visų tam tikromis aplinkybėmis įdėtų

būtinų pastangų.

2. Prašymas atkurti teises turi būti motyvuotas ir prie jo pridedami duomenys dėl termino

praleidimo priežasčių. Pateikiant prašymą atkurti teises, kartu turi būti atliekamas veiksmas, dėl

kurio buvo praleistas terminas.

3. Prašymas atkurti teises pateikiamas per 2 mėnesius nuo termino praleidimo priežasčių

pašalinimo arba per 12 mėnesių nuo praleisto termino pabaigos dienos, o kai praleistas terminas

susijęs su metų mokesčio nesumokėjimu, – per 12 mėnesių nuo termino, nurodyto Paryžiaus

konvencijos 5bis straipsnyje pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių terminų baigiasi anksčiausiai.

4. Asmuo, kuris visą laiką nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teisių praradimo iki teisių

atkūrimo sąžiningai naudojo ar iš tikrųjų ir rimtai rengėsi naudoti išradimą, kuris yra paskelbtos

patento paraiškos ar išduoto patento objektas, gali be jokio mokesčio ir toliau jį taip naudoti savo

versle ar savo verslo poreikiams.

34 straipsnis. Mokesčiai

Mokesčių dydis ir mokesčių mokėjimo tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių už

pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatyme.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PATENTO GALIOJIMAS

35 straipsnis. Patento savininko teisės

1. Kai patento objektas yra gaminys, patento savininkas turi išimtinę teisę drausti kitiems

asmenims be jo leidimo gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tą

gaminį.

2. Kai patento objektas yra gaminio gamybos būdas, patento savininkas turi išimtinę teisę

drausti kitiems asmenims be jo leidimo naudoti tą būdą ir naudoti, siūlyti parduoti, parduoti,

importuoti ar eksportuoti tiesiogiai tuo būdu gautą gaminį.

3. Patento savininkas neturi teisės trukdyti kitiems asmenims atlikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse

nurodytų veiksmų, jeigu jie:

1) atliekami savo poreikiams tenkinti ir neprieštarauja ekonominiams patento savininko

interesams;

2) atliekami eksperimentiniams arba mokslinių tyrimų tikslams ir tai netrukdo normaliai

naudoti patentą ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų patento savininko interesų; 3) atliekami vienkartiniam vaistų gaminimui vaistinėje pagal receptą arba jeigu nurodyta, kaip

naudotis taip pagamintais vaistais; Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1975, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16929

4) susiję su gaminiais, kurie paties patento savininko arba jo sutikimu yra pateikti rinkai

Europos ekonominės erdvės valstybėse.

4. Patento savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims tiekti arba siūlyti tiekti

pagrindinius patentuoto išradimo elementus, išskyrus tuos, kurie plačiai žinomi ūkinėje veikloje,

jeigu jų tiekimas arba siūlymas tiekti reikalingas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems veiksmams

13

atlikti.

5. Kai patento savininkas leidžia arba pats parduoda ar kitokiu komerciniu būdu perduoda

ūkininkui augalų veisimo medžiagą naudoti žemės ūkyje, laikoma, kad jis suteikia ūkininkui teisę

naudoti savo derliaus produktus veisimui ar dauginimui to ūkininko ūkyje. Šios išimties taikymo

ribos ir sąlygos nustatytos 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų

veislių teisinės apsaugos Bendrijoje 14 straipsnyje.

6. Kai patento savininkas leidžia arba pats parduoda ar kitokiu komerciniu būdu perduoda

ūkininkui veislinius gyvulius ar kitokią gyvūnų dauginimo medžiagą, laikoma, kad jis suteikia

ūkininkui teisę naudoti teisinę apsaugą turinčius naminius gyvulius žemės ūkio tikslais. Be to, tai

reiškia, kad patento savininkas perduoda gyvūnus ar kitą gyvūnų veisimo medžiagą naudoti žemės

ūkyje, bet ne pardavimui ar parduoti komerciniam veisimui.

7. Šio straipsnio 6 dalyje numatytos išimties taikymo ribos ir sąlygos gali būti nustatytos

įstatymuose.

8. Teisės į patento paraišką ir patentą yra paveldimos.

36 straipsnis. Patento galiojimo terminas ir metų mokestis

1. Patentas galioja dvidešimt metų nuo patento paraiškos padavimo datos.

2. Patento galiojimo terminas priklauso nuo metų mokesčio mokėjimo.

3. Pirmas metų mokestis mokamas už trečiuosius patento galiojimo metus.

4. Metų mokestis sumokamas per 2 paskutinius patento galiojimo einamųjų metų mėnesius.

5. Metų mokestis gali būti sumokėtas per 6 mėnesius pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje

nurodytam terminui, tačiau šiuo atveju jis yra 50 procentų didesnis. Valstybinis patentų biuras apie

tai praneša patento savininkui, jeigu metų mokestis nebuvo sumokėtas per šio straipsnio 4 dalyje

nurodytą terminą.

6. Nesumokėjus metų mokesčio per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, patentas

panaikinamas. Patento panaikinimo data laikoma patento galiojimo termino, už kurį sumokėtas

paskutinis metų mokestis, data.

7. Panaikinti patentai skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje nurodant

patento numerį ir panaikinimo datą.

37 straipsnis. Papildomos apsaugos liudijimas

1. Papildomos apsaugos liudijimams taikomi 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentas

(EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo ir 1996 m.

liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1610/96 dėl augalų apsaugos

priemonių papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo.

2. Papildomos apsaugos liudijimo galiojimo terminas priklauso nuo metų mokesčio

mokėjimo.

3. Pirmas metų mokestis už papildomos apsaugos liudijimo galiojimą sumokamas per 2

paskutinius patento paskutinių galiojimo metų mėnesius. Kitų metų mokesčių už papildomos

apsaugos liudijimo galiojimą mokėjimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 4

dalies nuostatos. Metų mokesčių už papildomos apsaugos liudijimo galiojimą mokėjimui mutatis

mutandis taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos.

38 straipsnis. Teisinės apsaugos apimtis ir išradimo apibrėžties aiškinimas

1. Patentui suteikiamos teisinės apsaugos apimtį nustato išradimo apibrėžtis. Išradimo

aprašymas ir brėžiniai skiriami išradimo apibrėžčiai paaiškinti.

2. Išradimo apibrėžtis apima ne tik visus joje išdėstytus požymius, bet ir juos atitinkančius

ekvivalentus.

3. Požymis yra laikomas ekvivalentišku nurodytajam išradimo apibrėžtyje, jeigu:

1) jis atlieka tą pačią funkciją ir tokiu pat būdu, duoda tokį pat kaip ir išradimo apibrėžtyje

nurodytas požymis rezultatą;

2) atitinkamos srities specialistui akivaizdu, kad tokį pat rezultatą, koks gaunamas naudojant

14

išradimo apibrėžtyje nurodytą požymį, galima gauti taikant ekvivalentišką požymį.

4. Valstybinis patentų biuras privalo atsižvelgti į bet kurį pareiškėjo ar patento savininko

rašytinį pareiškimą dėl išradimo apibrėžties susiaurinimo, paduotą iki patento išdavimo arba patento

galiojimo metu.

5. Jeigu patento aprašyme pateikiami išradimo naudojimo, atliekamų funkcijų ar jų pagrindu

gautų rezultatų pavyzdžiai, išradimo apibrėžties aiškinimas tais pavyzdžiais neapsiriboja.

39 straipsnis. Biotechnologinių išradimų teisinės apsaugos apimtis

1. Specifinių požymių biologinės medžiagos patento suteikiama teisinė apsauga apima ir bet

kurią tos pačios ar skirtingos formos biologinę medžiagą, turinčią tuos pačius požymius, gautą iš

pirmosios medžiagos veisimo arba dauginimo būdu.

2. Specifinių požymių biologinės medžiagos gavimo būdo patento suteikiama teisinė apsauga

apima ir tiesiogiai tuo būdu gautą biologinę medžiagą, ir bet kurią kitą tos pačios ar skirtingos

formos biologinę medžiagą, turinčią tuos pačius požymius, gautą iš pirmosios medžiagos veisimo

arba dauginimo būdu.

3. Produkto, turinčio ar sudarančio genetinę informaciją, patento suteikiama teisinė apsauga

apima ir visas medžiagas, kuriose yra produktas ir savo funkcijas atliekanti genetinė informacija,

išskyrus žmogaus kūną ar jo elementus, įskaitant geno seką ar jos dalis natūralioje aplinkoje bet

kuriais jų formavimosi ir raidos etapais.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta teisinė apsauga neapima biologinės medžiagos,

veisimo arba dauginimo būdu gautos iš kitos biologinės medžiagos, kurią patento savininkas

pateikė ar leido pateikti Europos ekonominės erdvės rinkai, kai veisimas arba dauginimas yra

neišvengiamas panaudojimo, dėl kurio biologinė medžiaga buvo pateikta rinkai, rezultatas, jeigu

gautoji medžiaga nebus naudojama kitam veisimui arba dauginimui.

40 straipsnis. Pirmalaikio naudojimo teisė

1. Asmenys, kurie naudojo arba visiškai pasirengė naudoti išradimą iki patento paraiškos

padavimo datos, o kai prašoma suteikti prioritetą, – iki patento paraiškos prioriteto datos,

neatsižvelgdami į patento savininko valią, gali išradimą naudoti taip, kaip naudojo ar numatė

naudoti pasirengimo metu.

2. Pirmalaikio naudojimo teisė gali būti perduota tik kartu su įmone ar jos veikla arba su ta

įmonės ar jos veiklos dalimi, kurioje išradimas buvo panaudotas arba rengiamasi jį naudoti.

41 straipsnis. Patento savininko teisės užsienio transporto priemonių atžvilgiu

Patento savininko teisių pažeidimu nelaikomas:

1) priemonių, kurios yra patento objektai, naudojimas užsienio valstybių jūrų laivuose, kai šie

laivai laikinai arba atsitiktinai yra Lietuvos Respublikos vandenyse, jeigu šios priemonės

naudojamos tik laivų reikalams;

2) priemonių, kurios yra patento objektai, naudojimas užsienio oro arba sausumos transporto

priemonių konstrukcijose arba šių priemonių eksploatavimas, arba jų naudojimas pagalbiniuose

įrengimuose, kai šios transporto priemonės laikinai ar atsitiktinai yra Lietuvos Respublikoje.

PENKTASIS SKIRSNIS

TEISIŲ PERDAVIMAS, LICENCIJAVIMAS, ĮKEITIMAS IR AREŠTAS

42 straipsnis. Teisės į patento paraišką ar patentą perdavimas

1. Sutartis dėl teisės į patento paraišką ar patentą perdavimo turi būti sudaryta raštu.

2. Teisės į patento paraišką ar patentą perdavimas, sumokėjus mokestį, įrašomas į Lietuvos

Respublikos patentų registrą vienos iš sutarties dėl teisės perdavimo šalių prašymu, jeigu

Valstybiniam patentų biurui pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas įrašyti teisės perdavimą į Lietuvos Respublikos patentų registrą;

2) teisės perdavimą patvirtinantis dokumentas;

15

3) paprastos rašytinės formos įgaliojimas atstovui (jeigu reikia).

3. Valstybinis patentų biuras per 1 mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų

gavimo dienos patikrina gautus dokumentus ir, jeigu jie atitinka šio straipsnio ir Taisyklių

reikalavimus, teisės į patento paraišką ar patentą perdavimo duomenis įrašo į Lietuvos Respublikos

patentų registrą.

4. Teisės į patento paraišką ar patentą perdavimas įsigalioja nuo jo įrašymo į Lietuvos

Respublikos patentų registrą dienos. Duomenys apie teisės į patento paraišką ar patentą perdavimą

skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

43 straipsnis. Teisės į patento paraišką ar patentą pripažinimas kitam asmeniui

Suinteresuotas asmuo gali pareikšti teismui ieškinį dėl teisės į patento paraišką ar patentą

pripažinimo, jeigu esminiai išradimo požymiai, aprašyti patento paraiškoje arba patente, yra sukurti

jo, o ne patento paraiškos pareiškėjo ar patento savininko.

44 straipsnis. Teisės į patento paraišką ar patentą bendrosios nuosavybės teisės

įgyvendinimas

1. Teisė į patento paraišką ar patentą gali priklausyti bendrosios nuosavybės teise keliems

pareiškėjams arba keliems patento bendraturčiams.

2. Kiekvienas iš patento paraiškos pareiškėjų turi teisę atskirai, be kitų sutikimo, perleisti

teisės į paraišką savąją dalį, tačiau atšaukti patento paraišką ar sudaryti licencinę sutartį dėl

paskelbtos patento paraiškos su kitais asmenimis pareiškėjai gali tik kartu.

3. Kiekvienas patento bendraturtis turi teisę atskirai, be kitų sutikimo, perleisti teisės į patentą

savąją dalį, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl patento pažeidimo.

4. Bendraturčiai tik kartu gali atsisakyti patento suteikiamos teisinės apsaugos arba sudaryti

licencinę sutartį su kitais asmenimis.

45 straipsnis. Licencinė sutartis

1. Pareiškėjas arba patento savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui išimtinę ar neišimtinę

patento licenciją naudoti išradimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos

dalyje.

2. Licencinės sutarties duomenys, sumokėjus mokestį, įrašomi į Lietuvos Respublikos patentų

registrą vienos iš licencinės sutarties šalių prašymu. Kartu su prašymu įrašyti licencinės sutarties

duomenis į Lietuvos Respublikos patentų registrą Valstybiniam patentų biurui pateikiami šie

dokumentai ar duomenys:

1) abiejų sutarties šalių pasirašytas licencinės sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas ar

notaro patvirtintas licencinės sutarties išrašas;

2) paprastos rašytinės formos įgaliojimas atstovui (jeigu reikia).

3. Licencinės sutarties sudarymą patvirtinančiame dokumente arba licencinės sutarties išraše

turi būti nurodyta:

1) paskelbtos patento paraiškos arba patento savininko pavadinimas arba vardas, pavardė ir

buveinės arba gyvenamosios vietos adresas;

2) licenciato pavadinimas arba vardas, pavardė ir buveinės arba gyvenamosios vietos adresas;

3) paskelbtos patento paraiškos arba patento, kuriems naudoti suteikiama patento licencija,

numeris;

4) licencinės sutarties rūšis;

5) licencinės sutarties sudarymo data ir galiojimo terminas;

6) licencinės sutarties galiojimo teritorija.

4. Valstybinis patentų biuras per 1 mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų

gavimo dienos patikrina gautus dokumentus ir, jeigu jie atitinka šio straipsnio ir Taisyklių

reikalavimus, licencinės sutarties duomenis įrašo į Lietuvos Respublikos patentų registrą.

5. Licencinė sutartis tretiesiems asmenims įsigalioja nuo jos duomenų įrašymo į Lietuvos

Respublikos patentų registrą dienos. Duomenys apie licencinės sutarties įrašymą skelbiami

16

Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

6. Paskelbtos patento paraiškos ar patento savininkas gali šio įstatymo 35 straipsnyje

nurodytas teises panaudoti prieš licenciatą, jeigu šis nevykdo kurios nors licencinėje sutartyje

numatytos sąlygos.

7. Šio straipsnio 1–6 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos patento sublicencinei

sutarčiai.

46 straipsnis. Vieša licencija

1. Patento savininkas gali paduoti Valstybiniam patentų biurui pareiškimą, kad už tam tikrą

atlyginimą jis sutinka leisti bet kuriam asmeniui naudotis išradimu licenciato teisėmis. Šiuo atveju

metų mokestis už patento galiojimą sumažinamas 50 procentų.

2. Valstybinis patentų biuras šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pareiškimo nepriima, jeigu į

Lietuvos Respublikos patentų registrą jau yra įrašyta išimtinė patento licencija, patento savininko

išduota tam pačiam išradimui.

3. Patento savininkas paduotą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą gali atšaukti bet

kuriuo metu, apie tai raštu pranešęs Valstybiniam patentų biurui, jeigu Valstybinis patentų biuras

dar nėra gavęs kitų asmenų rašytinių pranešimų apie ketinimą naudoti šį išradimą.

4. Norintis pasinaudoti vieša licencija asmuo paduoda prašymą pasinaudoti vieša licencija

Valstybiniam patentų biurui. Tokiu būdu įgyta licencija yra laikoma neišimtine.

5. Valstybinis patentų biuras, gavęs asmens prašymą pasinaudoti vieša licencija, neturi teisės

įrašyti į Lietuvos Respublikos patentų registrą tam pačiam išradimui išduotą išimtinę patento

licenciją, išskyrus atvejį, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareiškimas yra vėliau atšaukiamas.

6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas patento savininko pareiškimas ir apie šio pareiškimo

atšaukimą skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

47 straipsnis. Teisės į patento paraišką ar patentą įkeitimas ar areštas

1. Teisė į patento paraišką ar patentą gali būti įkeista ar areštuota (laikinai apribota teisė

naudoti, valdyti teisę į paraišką arba patentą arba ja disponuoti) Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

2. Gavęs hipotekos ar turto arešto aktų registro tvarkytojo pranešimą apie įkeistą ar areštuotą

teisę į patento paraišką ar patentą, Valstybinis patentų biuras teisės į patento paraišką ar patentą

įkeitimo ar arešto duomenis įrašo į Lietuvos Respublikos patentų registrą ir apie tai paskelbia

Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PRIVERSTINĖ LICENCIJA

48 straipsnis. Priverstinė abipusė licencija, kai išradimas susijęs su saugoma augalo

veisle

1. Jeigu selekcininkas negali gauti augalo veislės teisinės apsaugos ar ja pasinaudoti

nepažeisdamas ankstesnio patento saugomų išimtinių teisių, jis už atlyginimą gali prašyti

priverstinės licencijos dėl neišimtinės teisės naudotis patento saugomu išradimu tiek, kiek tokia

licencija reikalinga norint pasinaudoti saugoma augalo veisle. Išdavus tokią licenciją, patento

savininkas normaliomis sąlygomis turi teisę gauti abipusę licenciją naudoti apsaugotą veislę.

2. Jeigu biotechnologinio išradimo patento savininkas negali išradimu naudotis

nepažeisdamas ankstesnės augalo veislės teisinės apsaugos, jis už atlyginimą gali prašyti

priverstinės licencijos dėl neišimtinės teisės naudotis saugoma augalo veisle. Išdavus tokią licenciją,

augalo veislės teisinės apsaugos savininkas normaliomis sąlygomis turi teisę gauti abipusę licenciją

naudoti patentuotą išradimą.

3. Pareiškėjai, siekdami gauti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas licencijas, privalo įrodyti,

kad:

1) jie kreipėsi į biotechnologinio išradimo patento ar augalo veislės teisinės apsaugos

17

savininką norėdami gauti sutartinę licenciją, bet jos negavo;

2) augalo veislė ar biotechnologinis išradimas, palyginti su patentuotu išradimu ar saugoma

augalo veisle, reiškia didelę techninę pažangą ir turi svarią ekonominę reikšmę.

4. Sprendimą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priverstinių licencijų išdavimo,

atlyginimo dydžio, kitų priverstinės licencijos sąlygų ir apimties priima teismas. Jeigu priverstinės

licencijos išdavimo sąlygos pasikeičia ar išnyksta, biotechnologinio išradimo patento ar augalo

veislės teisinės apsaugos savininko prašymu teismas gali panaikinti priverstinę licenciją arba

pakeisti jos sąlygas.

5. Saugomų augalų veislių sąrašą ir Lietuvos Respublikos patentų registrą tvarkančios įstaigos

yra atsakingos už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priverstinių licencijų registravimą teisės aktų

nustatyta tvarka.

6. Kai augalo veislės licenciją gali išduoti tik Bendrijos augalų veislių tarnyba, taikomos 1994

m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos

Bendrijoje 29 straipsnio nuostatos.

49 straipsnis. Priverstinė licencija dėl farmacijos produktų

Priverstines licencijas pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentą (EB) Nr. 816/2006 dėl patentų, susijusių su farmacijos produktų, eksportuojamų į šalis,

turinčias problemų visuomenės sveikatos srityje, gamyba, priverstinio licencijavimo išduoda

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota kompetentinga institucija.

50 straipsnis. Išradimo naudojimas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimu

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali priimti nutarimą leisti asmeniui be patento savininko

sutikimo naudoti patentuotą išradimą Lietuvos Respublikos rinkoje, jeigu:

1) patentu saugomas išradimas yra susijęs su visuomenės poreikiais, nacionaliniu saugumu ir

visuomenės sveikatos apsauga, ekonomiškai svarbių sektorių plėtra;

2) teismas nusprendžia, kad patento savininko ar licenciato išradimo naudojimo būdas riboja

konkurenciją.

2. Išradimas gali būti naudojamas tik tam tikslui, dėl kurio buvo priimtas šio straipsnio 1

dalyje nurodytas nutarimas. Už išradimo naudojimą patento savininkui turi būti teisingai

atlyginama, atsižvelgiant į išradimo ekonominę vertę.

3. Jeigu patento savininkas ar asmuo, kuriam leista naudoti patentuotą išradimą, prašo,

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į jų argumentus, gali pakeisti patentuoto išradimo

naudojimo sąlygas ir leidimo galiojimo laiką.

4. Kai leidimas be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą duodamas patento,

kuris patobulina jau anksčiau patentuotą išradimą (antrojo patento), savininkui ir tai gali pažeisti

pirmojo patento savininko išimtines teises, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, prieš priimdama

nutarimą leisti be patento savininko sutikimo naudoti šį patentuotą išradimą, atsižvelgia į

papildomas sąlygas, t. y. ar:

1) išradimas, patentuotas antruoju patentu, reiškia didelę techninę pažangą ir turi svarią

ekonominę reikšmę, palyginti su pirmuoju patentuotu išradimu;

2) pirmojo patento savininkas turi teisę į abipusę licenciją (leidimą vienas kitam naudotis

patentuotais išradimais), kad galėtų naudoti antruoju patentu patentuotą išradimą;

3) leidimu suteikta teisė naudoti pirmuoju patentu patentuotą išradimą negali būti

perduodama, išskyrus atvejus, kai perduodamas antrasis patentas.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali pripažinti nutarimą leisti be patento savininko

sutikimo naudoti patentuotą išradimą netekusiu galios, jeigu aplinkybės, dėl kurių buvo leista

naudoti patentuotą išradimą, išnyko arba asmuo patentuotą išradimą naudoja ne tuo tikslu, dėl kurio

buvo priimtas nutarimas.

6. Leidimas be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą turi būti neišimtinis, t .

y. patento savininkas nepraranda teisės pats naudoti patentuotą išradimą, ir neuždraudžia patento

savininkui sudaryti licencines sutartis dėl patentuoto išradimo naudojimo ir toliau naudoti

18

patentuotą išradimą ar kitaip įgyvendinti savo teises.

7. Leidimas be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą negali būti perduotas,

išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka yra perduodamas juridinis asmuo (jo dalis), kuriame

naudojamas patentuotas išradimas.

8. Prie prašymo leisti be patento savininko sutikimo naudoti patentuotą išradimą turi būti

pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad leidimo siekiantis asmuo prašė, bet negavo patento

savininko leidimo naudoti patentuotą išradimą. Ši nuostata netaikoma ekstremaliųjų situacijų ar kitų

ekstremaliųjų įvykių šalyje atvejais arba naudojant patentuotą išradimą nekomerciniais tikslais

visuomenės poreikiams. Patento savininkui apie rengiamą nutarimą leisti be patento savininko

sutikimo naudoti patentuotą išradimą ir apie ketinimą naudoti patentuotą išradimą šio straipsnio 1

dalies 1 punkte numatytais tikslais turi būti pranešta raštu.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai dėl leidimo be patento savininko sutikimo

naudoti patentuotą išradimą gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka.

10. Valstybinis patentų biuras, gavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl leidimo

be patento savininko sutikimo naudoti išradimą, informaciją apie šį leidimą skelbia savo oficialaus

biuletenio artimiausiame numeryje.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

GINČŲ NAGRINĖJIMAS. TEISIŲ GYNIMAS

51 straipsnis. Ginčus dėl išradimų teisinės apsaugos nagrinėjančios institucijos

Ginčus dėl išradimų patentavimo ir naudojimo nagrinėja šios institucijos:

1) Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius – iki patento išdavimo tarp pareiškėjo ir

Valstybinio patentų biuro eksperto kilusius ginčus dėl patento paraiškos padavimo ir prioriteto datos

nustatymo, ekspertizės išvadų ir atsisakymo išduoti patentą Valstybinio patentų biuro nustatyta

tvarka;

2) Vilniaus apygardos teismas – ginčus dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus

sprendimų, teisės į patento paraišką ar patentą pripažinimo kitam asmeniui, išduoto patento

pripažinimo visiškai ar iš dalies negaliojančiu, paskelbtos patento paraiškos, kuriai suteikta laikina

teisine apsauga, pažeidimo, išduoto patento pažeidimo, patento pažeidimo fakto nebuvimo

nustatymo, šio įstatymo 48, 49 straipsniuose nurodytų licencijų išdavimo, panaikinimo ir sąlygų

pakeitimo, patento panaikinimo;

3) Bendras patentų teismas – teismas, nagrinėjantis ginčus dėl Europos patentų ir bendro

galiojimo Europos patentų pagal Susitarimą dėl Bendro patentų teismo, pasirašytą Briuselyje 2013

m. vasario 19 d. (toliau – Susitarimas dėl Bendro patentų teismo). Papildyta straipsnio punktu: Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

52 straipsnis. Teisių gynimo būdai

1. Pareiškėjas, patento savininkas arba jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat

išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę

kreiptis į teismą ir reikalauti taikyti įstatymuose nustatytus teisių gynimo būdus.

2. Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti

veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala, vykdymą, teismas šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją tiems asmenims pateikti

tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.

3. Kai asmens, kuris įpareigojamas nutraukti neteisėtus veiksmus ar kuriam taikomos 58

straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose nėra kaltės dėl šio įstatymo nustatytų

teisių pažeidimo, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai

piniginę kompensaciją, jeigu taikant šioje dalyje nurodytus teisių gynimo būdus atsirastų

neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra

priimtina ir pakankama.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir

19

reikalauti uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis

naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises. Šis draudimas apima su šio įstatymo nustatytų

teisių pažeidimu susijusios informacijos perdavimo sustabdymą arba, jei tarpininkas techniškai gali

tai atlikti, tokias teises pažeidžiančios informacijos pašalinimą, arba draudimą gauti šias teises

pažeidžiančią informaciją. Toks teismo sprendimo įvykdymas neatleidžia tarpininko nuo

atsakomybės už veiksmus ar neveikimą, susijusius su tokios informacijos laikymu ar perdavimu,

buvusiu iki šio sprendimo įsigaliojimo.

5. Jeigu patento objektas yra gaminio gamybos būdas ir atsakovo gaminamas gaminys yra

tapatus patentuotu gamybos būdu pagamintam gaminiui arba yra pagrindas manyti, kad jis

gaminamas pažeidžiant patentą, o ieškovas negali nustatyti, kokiu būdu pagamintas gaminys,

atsakovas privalo įrodyti, kad tapataus gaminio gamybos būdas yra kitoks negu patentuotasis būdas.

6. Kai pateikiami įrodymai, kad tapataus gaminio gamybos būdas yra kitoks negu

patentuotasis būdas, turi būti užtikrinta atsakovo gamybos ir komercinių paslapčių apsauga.

53 straipsnis. Teisė gauti informaciją

1. Nagrinėdamas ginčą dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, teismas, remdamasis

ieškovo pagrįstu prašymu, teismo proceso metu gali įpareigoti asmenis nedelsiant pateikti

informaciją apie šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių ir paslaugų kilmę ir platinimo

būdus, ypač:

1) šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių gamintojų, platintojų, tiekėjų ir kitų

ankstesnių valdytojų, taip pat didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančių asmenų, kuriems buvo

skirtos nurodytos prekės, vardus (pavadinimus) ir adresus;

2) duomenis apie pagamintų, patiektų, gautų ar užsakytų šio įstatymo nustatytas teises

pažeidžiančių prekių kiekį ir kainą, kuri buvo sumokėta ar turėjo būti sumokėta už tas prekes.

2. Pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją gali būti įpareigoti šio įstatymo

nustatytų teisių pažeidėjai, kiti asmenys, kurie turi komerciniais tikslais savo žinioje šio įstatymo

nustatytas teises pažeidžiančių prekių, kurie komerciniais tikslais naudojasi šio įstatymo nustatytas

teises pažeidžiančiomis paslaugomis arba kurie komerciniais tikslais teikia paslaugas, kurias tretieji

asmenys naudoja darydami šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą, taip pat tie, kurie šioje dalyje

nurodytų asmenų nurodymu dalyvauja gaminant ar platinant šio įstatymo nustatytas teises

pažeidžiančias prekes arba teikiant šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias paslaugas.

54 straipsnis. Įrodymai

1. Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai

pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus

pagrindžiančius įrodymus, prašymu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali išreikalauti iš

priešingos šalies šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos

apsauga. Teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo

pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės.

2. Jeigu šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas padarytas komerciniais tikslais ir yra šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iš

priešingos šalies gali išreikalauti banko, finansinius ar komercinius dokumentus, jeigu garantuojama

konfidencialios informacijos apsauga. Jeigu tokie įrodymai per teismo nustatytą terminą

nepateikiami be svarbių priežasčių arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti

sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais.

55 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės

1. Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio

proceso kodeksas ir šis įstatymas.

2. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas,

teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai

20

nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, t. y.:

1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą;

2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą;

3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis

naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises;

4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų

teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises;

5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba

tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; tuo tikslu taip pat reikalauti pateikti

banko, finansinius ar komercinius dokumentus arba sudaryti galimybę susipažinti su šiais

dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu;

6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekse nustatytas priemones.

3. Jeigu pritaikytos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos laikinosios apsaugos

priemonės yra pažeidžiamos ar šis pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo padarymu

įtariamus asmenis pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam

taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio

interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra šio įstatymo nustatytų teisių turėtojas

ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisės pažeidžiamos arba kad gresia toks pažeidimas.

5. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius

įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos, šio įstatymo nustatytos teisės, prašymu

gali taikyti laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones, jeigu garantuojama

konfidencialios informacijos apsauga, ir taip užtikrinti su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus, t.

y.:

1) išsamiai aprašyti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes ir jas sulaikyti arba tik

aprašyti;

2) areštuoti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančius gaminius, prireikus – medžiagas ir

priemones, kurios yra naudojamos jų gamybai ir (arba) platinimui, bei su jais susijusius dokumentus

ir juos paimti;

3) taikyti kitas skubias ir veiksmingas laikinąsias priemones, numatytas Civilinio proceso

kodekse.

6. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus

atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą

pareiškėjui arba kai įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kad laikinosios apsaugos ir

įrodymų užtikrinimo priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi

būti pranešta nedelsiant, t. y. iš karto tas priemones pritaikius. Šalių prašymu, įskaitant teisę būti

išklausytam, laikinosios apsaugos priemonės gali būti peržiūrėtos siekiant per protingą terminą po

pranešimo apie priemonių pritaikymą nuspręsti, ar šios priemonės turi būti pakeistos, panaikintos ar

patvirtintos.

7. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina

arba jos tampa nepagrįstos dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar

neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio įstatymo nustatytų teisių

pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar

įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio,

atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tų priemonių taikymo.

56 straipsnis. Atkuriamosios priemonės

1. Šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti

atšaukti, išimti iš apyvartos gaminius (prekes) taip, kad jiems nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta

jų teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti gaminius

(prekes), kuriuos teismas nustatė kaip pažeidžiančius šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir

21

medžiagas bei priemones, daugiausia naudojamas tiems gaminiams (prekėms) sukurti ar gaminti.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio

taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Šios

priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo

ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

57 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas

1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis įstatymas.

2. Nustatydamas dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos

(nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas,

turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje

nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Neteisėti gaminiai (prekės) gali būti

perduoti tų teisių turėtojams šių prašymu.

3. Šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas

atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant išradimą (t. y. į atlyginimą, kuris

paprastai mokamas už teisėtą išradimo naudojimą), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo

sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl

išradimo naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).

4. Vietoj žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo,

atlyginimo šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti atlyginimo, kuris

turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs išradimą (t. y. gavęs leidimą), o kai

yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

5. Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir negalėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio

įstatymo nustatytas teises (t. y. jo veiksmuose nėra kaltės), teismas šio įstatymo 52 straipsnio 1

dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali išreikalauti iš pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta

nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio įstatymo nustatytas

teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių subjektas

tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių

subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia

yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.

58 straipsnis. Teismo sprendimo paskelbimas

Sprendimą dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo priimantis teismas šio įstatymo 52

straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti

informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės

informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Teismo sprendimo paskelbimo būdas, sąlygos ir tvarka

nustatomi pačiame sprendime. Šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti,

kad pažeidėjas iš anksto sumokėtų į teismo nurodytą sąskaitą pinigų sumą, reikalingą informacijai

apie priimtą teismo sprendimą ar teismo sprendimui paskelbti.

59 straipsnis. Patento pažeidimo fakto nebuvimo nustatymas

1. Suinteresuotas asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, prašydamas teismo nustatyti, kad jo veikla

nepažeidžia savininkui išduoto patento.

2. Patento savininkas apie iškeltą bylą dėl patento pažeidimo nebuvimo fakto nustatymo

privalo pranešti visiems licenciatams. Licenciatai turi teisę, jeigu licencinėje sutartyje nenumatyta

kitaip, dalyvauti nagrinėjant šią bylą.

60 straipsnis. Muitinės priežiūros priemonių taikymas

Šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiantiems gaminiams (prekėms), kurie importuojami iš

trečiųjų valstybių į Lietuvos Respubliką arba iš jos eksportuojami į trečiąsias valstybes, turi būti

taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos muitinės priežiūros

priemonės.

22

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PATENTO PAKEITIMAI. PATENTO ATSISAKYMAS. PATENTO PRIPAŽINIMAS

NEGALIOJANČIU

61 straipsnis. Patento pakeitimai

1. Patento savininkas, norėdamas susiaurinti patento suteikiamą teisinę apsaugą, sumokėjęs

nustatytą mokestį, turi teisę reikalauti, kad Valstybinis patentų biuras padarytų patento pakeitimus.

2. Neleidžiama daryti tokių patento pakeitimų, kurie išplėstų patento paraiškoje nustatytas

išradimo ribas.

3. Valstybinis patentų biuras padarytus patento pakeitimus įrašo į Lietuvos Respublikos

patentų registrą ir apie tai skelbia savo oficialiame biuletenyje. Patento pakeitimai įsigalioja nuo jų

įrašymo į Lietuvos Respublikos patentų registrą dienos.

62 straipsnis. Patento atsisakymas

1. Patento savininkas gali atsisakyti patento apie tai raštu pranešdamas Valstybiniam patentų

biurui. Patento atsisakymas gali būti dalinis, kai atsisakoma vieno ar daugiau išradimo apibrėžties

punktų.

2. Valstybinis patentų biuras apie patento atsisakymą įrašo į Lietuvos Respublikos patentų

registrą ir apie tai paskelbia savo oficialiame biuletenyje.

3. Patento atsisakymas įsigalioja nuo tos datos, kai patento savininko prašymą gauna

Valstybinis patentų biuras.

63 straipsnis. Patento pripažinimas negaliojančiu

1. Teismas pagal suinteresuotų asmenų ieškinį gali pripažinti patentą visiškai arba iš dalies

negaliojančiu, jeigu:

1) išradimas pagal šio įstatymo 4–8 straipsnius yra nepatentabilus;

2) patente išradimo esmė neatskleista taip aiškiai ir išsamiai, kad jį galėtų panaudoti tos srities

specialistas;

3) patento objektas yra platesnis negu paduotos patento paraiškos turinys arba patentas buvo

išduotas pagal atskirtą patento paraišką, kuri yra platesnio turinio negu pirminė patento paraiška;

4) patento savininkas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį neturi teisės į patentą.

2. Jeigu patentas pripažįstamas iš dalies negaliojančiu, apribojamos patento suteikiamos

teisės, sumažinama išradimo apibrėžties punktų ir atitinkamai pakeičiamas išradimo aprašymas ir

brėžiniai.

64 straipsnis. Patento pripažinimo negaliojančiu pasekmės

1. Patentas, teismo pripažintas visiškai ar iš dalies negaliojančiu, netenka galios nuo patento

paraiškos padavimo datos.

2. Įsigaliojus teismo sprendimui dėl patento pripažinimo visiškai ar iš dalies negaliojančiu,

teismas savo sprendimą siunčia Valstybiniam patentų biurui, o šis duomenis apie patento

pripažinimą visiškai ar iš dalies negaliojančiu įrašo į Lietuvos Respublikos patentų registrą ir

skelbia savo oficialiame biuletenyje.

DEVINTASIS SKIRSNIS

TARPTAUTINĖ PATENTO PARAIŠKA

65 straipsnis. Tarptautinė patento paraiška, kai Valstybinis patentų biuras yra

gaunančioji patentų tarnyba

1. Patentinės kooperacijos sutarties, šio įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų

nuostatos taikomos tarptautinei patento paraiškai, kai Valstybinis patentų biuras yra gaunančioji

patentų tarnyba.

23

2. Tarptautinė patento paraiška gali būti paduota Valstybiniam patentų biurui, jeigu

pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikos gyventojas arba turi buveinę

Lietuvos Respublikoje.

3. Už tarptautinės patento paraiškos persiuntimą į Pasaulinės intelektinės nuosavybės

organizacijos Tarptautinį biurą ir Tarptautinės paieškos organizaciją per 1 mėnesį nuo paraiškos

gavimo dienos mokamas mokestis pagal Patentinės kooperacijos sutarties taisyklių 14 punktą.

4. Tarptautinė patento paraiška turi būti paduota Taisyklėse nustatyta kalba.

5. Tarptautinė patento paraiška, kurioje nurodyta ar pasirinkta Lietuvos Respublika, pagal

Patentinės kooperacijos sutarties 45 straipsnio 1 dalį laikoma Europos patento paraiška.

66 straipsnis. Tarptautinė patento paraiška, kai Valstybinis patentų biuras yra

nurodytoji ar pasirinktoji patentų tarnyba

1. Patentinės kooperacijos sutarties, šio įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų

nuostatos taikomos tarptautinei patento paraiškai, kai Valstybinis patentų biuras yra nurodytoji ar

pasirinktoji patentų tarnyba.

2. Pagal Patentinės kooperacijos sutarties 21 straipsnį paskelbtai tarptautinei patento

paraiškai, vadovaujantis šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, suteikiama laikina teisinė apsauga, kai

Valstybinis patentų biuras yra nurodytoji ar pasirinktoji patentų tarnyba.

3. Laikina teisinė apsauga įsigalioja nuo datos, kai Valstybinio patentų biuro oficialiame

biuletenyje buvo paskelbtas tarptautinėje patento paraiškoje nurodyto išradimo apibrėžties vertimas

į valstybinę kalbą.

4. Kai Valstybinis patentų biuras yra nurodytoji ar pasirinktoji patentų tarnyba, tarptautinės

patento paraiškos pareiškėjas, norėdamas pagal šį įstatymą gauti Lietuvos Respublikos patentą,

privalo per Patentinės kooperacijos sutarties 22 ar 39 straipsnyje nustatytą terminą pateikti

tarptautinės patento paraiškos vertimą į valstybinę kalbą ir sumokėti mokestį. TAR pastaba. 66 straipsnis netenka galios praėjus 31 mėnesiui nuo šio įstatymo (Nr. XI-1261) įsigaliojimo datos(2012-

02-03).

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

EUROPOS PATENTŲ GALIOJIMO IŠPLĖTIMAS

67 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Europos patento paraiška ir Europos patentas, išplėsti į Lietuvos Respubliką, pagal šio

skirsnio nuostatas turi tokią pat galią ir prilyginami pagal šį įstatymą paduotai patento paraiškai ir

išduotam patentui.

2. Europos patento paraiškai ir Europos patentui, išplėstiems į Lietuvos Respubliką pagal šio

skirsnio nuostatas, Europos patentų konvencijos reikalavimai netaikomi, jeigu ko kita nenustato šis

įstatymas.

68 straipsnis. Prašymas išplėsti Europos patento paraišką ir Europos patentą

1. Europos patento paraiška ir pagal ją išduotas Europos patentas išplečiami į Lietuvos

Respubliką, jeigu to prašo pareiškėjas. Laikoma, kad prašymas išplėsti Europos patento paraišką ir

Europos patentą į Lietuvos Respubliką paduotas kartu su bet kuria Europos patento paraiška,

paduota Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos patentų organizacijos susitarimo dėl

Bendradarbiavimo susitarimo 3(3) straipsnio įgyvendinimo įsigaliojimo dieną arba vėliau.

Valstybinis patentų biuras, gavęs iš Europos patentų tarnybos prašymą išplėsti Europos patento

paraišką ir Europos patentą į Lietuvos Respubliką, skelbia jį kaip galima greičiau, tačiau ne

anksčiau kaip po 18 mėnesių nuo Europos patento paraiškos padavimo datos arba, jeigu buvo

prašyta suteikti prioriteto datą, – ne anksčiau kaip po 18 mėnesių nuo anksčiausios prioriteto datos.

2. Prašymas išplėsti Europos patento paraišką ir Europos patentą į Lietuvos Respubliką gali

būti atšauktas bet kuriuo metu. Laikoma, kad prašymas išplėsti Europos patento paraišką ir Europos

patentą į Lietuvos Respubliką yra atšauktas, jeigu laiku nebuvo sumokėtas išplėtimo mokestis arba

Europos patento paraiška buvo galutinai atmesta, atšaukta arba laikoma atšaukta. Valstybinis

patentų biuras apie tai skubiai skelbia, jeigu prašymas išplėsti Europos patento paraišką ir Europos

24

patentą į Lietuvos Respubliką jau buvo paskelbtas.

69 straipsnis. Išplėtimo mokestis

1. Išplėtimo mokestis pagal šio įstatymo 68 straipsnio 2 dalį turi būti sumokėtas Europos

patentų tarnybai per mokesčio mokėjimo laikotarpį, kuris yra nustatytas Europos patentų

konvencijoje šalies nurodymo mokesčiui mokėti.

2. Išplėtimo mokesčiui sumokėti taip pat gali būti pagal Europos patentų konvencijos

taisykles taikomas lengvatinis terminas, tačiau šiuo atveju mokamas papildomas 50 procentų dydžio

mokestis.

3. Išplėtimo mokesčiai mokami pagal Europos patentų konvencijoje nustatytas mokesčių

mokėjimo taisykles. Teisėtai sumokėtas išplėtimo mokestis yra negrąžinamas.

70 straipsnis. Europos patento paraiškų galiojimas

1. Europos patento paraiška, kuriai suteikta padavimo data, bet kuriuo atveju yra lygiavertė

pagal visus reikalavimus paduotai patento paraiškai pagal šį įstatymą, pripažįstant Europos patento

paraiškos prioritetą, nesvarbu, kokia bus jos nagrinėjimo eiga.

2. Paskelbtai Europos patento paraiškai suteikiama tokia pat laikina teisinė apsauga kaip ir

patento paraiškai pagal šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalį. Laikina teisinė apsauga suteikiama nuo tos

datos, kai paskelbtos Europos patento paraiškos išradimo apibrėžties vertimas į valstybinę kalbą

pareiškėjo buvo perduotas jo išradimą naudojančiam asmeniui Lietuvos Respublikoje.

3. Laikoma, kad Europos patento paraiškai nebuvo suteikta šio straipsnio 2 dalyje nustatyta

laikina teisinė apsauga iš pat pradžių, jeigu prašymas išplėsti Europos patento paraišką į Lietuvos

Respubliką buvo vėliau atšauktas arba laikomas atšauktu.

71 straipsnis. Europos patentų galiojimas

1. Išplėstas Europos patentas pagal šio straipsnio 2–6 dalis nuo paskelbimo apie jo išdavimą

Europos patentų tarnyboje datos suteikia tokias pat teises, kokias pagal šio įstatymo 35 straipsnį

suteikia pagal šį įstatymą išduotas patentas.

2. Europos patento savininkas per 3 mėnesius nuo paskelbimo apie Europos patento išdavimą

datos pateikia Valstybiniam patentų biurui Europos patento išradimo apibrėžties vertimą į

valstybinę kalbą ir sumoka mokestį už jo paskelbimą.

3. Jeigu dėl Europos patentų tarnybai paduoto protesto pakeičiama Europos patento išradimo

apibrėžtis, patento savininkas per 3 mėnesius nuo pakeistos patento apibrėžties paskelbimo datos

turi pateikti Valstybiniam patentų biurui pakeistos išradimo apibrėžties vertimą į valstybinę kalbą ir

sumokėti mokestį už jo paskelbimą.

4. Valstybinis patentų biuras skubiai skelbia pagal šio straipsnio 2 ar 3 dalį pateiktus Europos

patento išradimo apibrėžties ar pakeistos išradimo apibrėžties tikslius vertimus.

5. Jeigu šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytas vertimas laiku nepateikiamas ir mokestis laiku

nesumokamas, Europos patentas nuo pat pradžios laikomas negaliojančiu.

6. Išplėstas Europos patentas ir Europos patento paraiška, pagal kurią šis patentas buvo

išduotas, nesukelia šio straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisinių

pasekmių nuo pat pradžių tokios apimties, kokia patentas buvo panaikintas išnagrinėjus Europos

patentų tarnyboje gautą protestą.

72 straipsnis. Europos patento paraiškos arba Europos patento teksto autentiškumas

1. Europos patento paraiškos arba Europos patento tekstas Europos patentų tarnybos

procedūrų kalba laikomas autentišku tekstu ir Lietuvos Respublikoje.

2. Šio įstatymo 70 ir 71 straipsniuose nurodyti vertimai laikomi autentiškais, išskyrus patentų

panaikinimo procesą, kai jiems suteikiama siauresnė apsauga, negu buvo suteikta tekstams Europos

patentų tarnybos procedūrų kalba.

3. Pareiškėjas ar patento savininkas gali pateikti ištaisytą Europos patento paraiškos arba

Europos patento išradimo apibrėžties vertimą. Ištaisytas vertimas įsigalioja, kai jį paskelbia

25

Valstybinis patentų biuras. Kiekvienas asmuo, sąžiningai naudojantis arba pasirengęs naudoti

išradimą, nepažeisdamas patento paraiškos ar patento pirminio vertimo, po išradimo apibrėžties

vertimo ištaisymo gali ir toliau nemokamai naudoti išradimą savo veikloje arba savo reikmėms.

73 straipsnis. Teisė į ankstesnę datą

1. Europos patento paraiška, už kurios išplėtimą sumokėtas išplėtimo mokestis, ir išplėstas

Europos patentas patento paraiškos ir patento atžvilgiu pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį turės

tokią pat technikos lygio galią, kaip ir pagal šį įstatymą paduota patento paraiška ir išduotas

patentas.

2. Pagal šį įstatymą paduota patento paraiška ir išduotas patentas išplėsto Europos patento

atžvilgiu turės tokią pat technikos lygio galią, kokią jie turi pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį.

74 straipsnis. Dviguba apsauga

Jeigu išplėstas Europos patentas ir pagal šį įstatymą išduotas patentas, turintys tą pačią

padavimo arba prioriteto datą, buvo išduoti tam pačiam asmeniui ar jo teisių perėmėjui už tą patį

išradimą, pagal šį įstatymą išduotas patentas netenka galios nuo tos datos, kai pasibaigia išplėstam

Europos patentui užprotestuoti skirtas laikas ir protestas nebuvo gautas, arba nuo tos datos, kai

atsižvelgus į protestą buvo priimtas sprendimas Europos patentą palikti galioti.

75 straipsnis. Metų mokestis už išplėsto Europos patento galiojimo pratęsimą

Išplėsto Europos patento galiojimo terminui ir metų mokesčiui taikomos šio įstatymo 36

straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatos. Metų mokestis už išplėstą Europos patentą pradedamas

mokėti nuo kitų metų po paskelbimo apie Europos patento išdavimą.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

EUROPOS PATENTŲ KONVENCIJOS ĮGYVENDINIMAS

76 straipsnis. Europos patentų konvencijos taikymas

1. Europos patentų konvencijos įsigaliojimo Lietuvos Respublikoje dieną arba vėliau

paduotoms Europos patento paraiškoms, kuriose nurodoma Lietuvos Respublika, ir Europos

patentams taikoma Europos patentų konvencija.

2. Paskelbtas ir įsigaliojęs Lietuvos Respublikoje Europos patentas gali būti panaikintas arba

pripažintas negaliojančiu remiantis šiuo įstatymu ir (ar) Europos patentų konvencijos 138 straipsniu.

3. Valstybinis patentų biuras yra centrinė pramoninės nuosavybės tarnyba pagal Europos

patentų konvenciją.

4. Valstybinis patentų biuras patvirtina Europos patentų konvencijos įgyvendinimo Lietuvos

Respublikoje tvarkos aprašą.

77 straipsnis. Europos patento paraiškos padavimas

1. Europos patento paraiška paduodama tiesiogiai Europos patentų tarnybai arba Valstybiniam

patentų biurui Europos patentų konvencijos 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis kalbomis.

2. Valstybinis patentų biuras gautas Europos patento paraiškas, išskyrus susijusias su

valstybės ar tarnybos paslaptimis, persiunčia Europos patentų tarnybai per Europos patentų

konvencijos 77 straipsnyje nurodytą terminą.

3. Atskirta Europos patento paraiška paduodama tiesiogiai Europos patentų tarnybai.

4. Europos patento paraiška, kurioje yra valstybės ir tarnybos paslaptis sudarančios

informacijos, paduodama tik Valstybiniam patentų biurui.

78 straipsnis. Europos patento paraiškos galiojimas

1. Europos patento paraiška, kuriai suteikta padavimo data ir kurioje nurodyta Lietuvos

Respublika, yra tokios pat teisinės galios kaip ir įprastu būdu pagal šį įstatymą paduota patento

paraiška, pripažįstant Europos patento paraiškos prioriteto datą, neatsižvelgiant į jos nagrinėjimo

26

eigą.

2. Paskelbtai Europos patento paraiškai suteikiama tokia pat laikina teisinė apsauga kaip ir

patento paraiškai pagal šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalį. Laikina teisinė apsauga suteikiama nuo tos

dienos, kurią paskelbtos Europos patento paraiškos išradimo apibrėžties vertimas į valstybinę kalbą

buvo paskelbtas Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje. Už Europos patento paraiškos

išradimo apibrėžties vertimo paskelbimą mokamas nustatyto dydžio mokestis.

3. Laikoma, kad Europos patento paraiškai nebuvo suteikta laikina teisinė apsauga pagal šio

straipsnio 2 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos nurodymas vėliau buvo atšauktas arba laikomas

atšauktu.

79 straipsnis. Europos patento galiojimas

1. Europos patentas, kuriame nurodyta Lietuvos Respublika, vadovaujantis šio straipsnio 2 ir

3 dalimis, nuo paskelbimo apie jo išdavimą Europos patentų tarnyboje datos suteikia tokias pat

teises kaip ir patentas pagal šio įstatymo 35 straipsnį.

2. Europos patento savininkas per 3 mėnesius nuo paskelbimo apie patento išdavimą dienos

pateikia Valstybiniam patentų biurui Europos patento išradimo apibrėžties vertimą į valstybinę

kalbą ir sumoka nustatyto dydžio mokestį už vertimo paskelbimą. Jeigu Europos patento savininkas

per vieną mėnesį nuo nuorodos į Europos patento išdavimą paskelbimo Europos patentų biuletenyje

dienos Europos patentų tarnybai pateikė prašymą užtikrinti bendrą Europos patento galiojimą ir šį

prašymą Europos patentų tarnyba atmetė, 3 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo Europos patentų

tarnybos sprendimo dėl prašymo užtikrinti bendrą Europos patento galiojimą atmetimo įsigaliojimo

datos. Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

3. Jeigu dėl Europos patentų tarnybai paduoto protesto pakeičiama Europos patento išradimo

apibrėžtis, patento savininkas per 3 mėnesius nuo pakeistos Europos patento išradimo apibrėžties

paskelbimo dienos turi pateikti Valstybiniam patentų biurui pakeistos Europos patento išradimo

apibrėžties vertimą į valstybinę kalbą ir sumokėti mokestį už jo paskelbimą.

4. Valstybinis patentų biuras skubiai, ne vėliau kaip per 3 mėnesius, paskelbia pagal šio

straipsnio 2 ir 3 dalis pateiktus vertimus.

5. Jeigu per šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą terminą Europos patento išradimo apibrėžties

vertimas nepateikiamas, Europos patentas laikomas ab initio negaliojančiu Lietuvos Respublikoje.

80 straipsnis. Europos patento paraiškos ir Europos patento teksto autentiškumas

1. Europos patento paraiškos arba Europos patento tekstas Europos patentų tarnybos

procedūrų kalba laikomas autentišku tekstu ir Lietuvos Respublikoje.

2. Šio įstatymo 78 ir 79 straipsniuose nurodyti vertimai laikomi autentiškais, išskyrus patentų

panaikinimo procesą, kai patentams suteikiama siauresnė teisinė apsauga, negu buvo suteikta

tekstams Europos patentų tarnybos procedūrų kalba.

3. Pareiškėjas ar patento savininkas gali bet kada pateikti ištaisytą Europos patento paraiškos

arba Europos patento išradimo aibrėžties vertimą. Ištaisytas vertimas įsigalioja, kai jį paskelbia

Valstybinis patentų biuras. Kiekvienas asmuo, sąžiningai naudojantis arba pasirengęs naudoti

išradimą, nepažeisdamas patento paraiškos ar patento išradimo apibrėžties pirminio vertimo, po

išradimo apibrėžties vertimo ištaisymo gali ir toliau nemokamai naudoti išradimą savo veikloje arba

savo reikmėms.

81 straipsnis. Europos patentų metų mokesčiai

Europos patento galiojimo terminui ir metų mokesčiui taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 1,

2, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatos. Metų mokestis už Europos patentą pradedamas mokėti nuo kitų metų

po paskelbimo apie Europos patento išdavimą.

82 straipsnis. Europos patento paraiškos pakeitimas

27

1. Europos patento paraiška, kurioje nurodyta Lietuvos Respublika, gali būti pakeista pagal šį

įstatymą paduodama patento paraiška, jeigu pagal Europos patentų konvencijos 77 straipsnio 3 dalį,

78 straipsnio 2 dalį Europos patento paraiška laikoma atšaukta arba pagal Europos patentų

konvencijos 14 straipsnio 2 dalį Europos patentų tarnybai nebuvo laiku pateiktas paraiškos

vertimas.

2. Pareiškėjas per nustatytą terminą sumoka nustatyto dydžio mokestį ir pateikia Valstybiniam

patentų biurui Europos patento paraiškos vertimą į valstybinę kalbą.

83 straipsnis. Dviguba apsauga

Jeigu Europos patentas ir pagal šį įstatymą išduotas patentas, turintys tą pačią padavimo arba

prioriteto datą, buvo išduoti tam pačiam asmeniui ar jo teisių perėmėjui už tą patį išradimą, pagal šį

įstatymą išduotas patentas netenka galios nuo tos datos, kai pasibaigia Europos patentui

užprotestuoti skirtas laikas ir protestas nebuvo gautas, arba nuo tos datos, kai, atsižvelgus į protestą,

buvo priimtas sprendimas Europos patentą palikti galioti.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

BENDRO GALIOJIMO EUROPOS PATENTAS

84 straipsnis. Dvigubos apsaugos draudimas

1. Jeigu bendro galiojimo Europos patentas ir pagal šį įstatymą išduotas patentas, turintys tą

pačią padavimo arba prioriteto datą, buvo išduoti tam pačiam asmeniui ar jo teisių perėmėjui už tą

patį išradimą, pagal šį įstatymą išduotas patentas netenka galios nuo tos datos, kai pasibaigia bendro

galiojimo Europos patentui užprotestuoti skirtas laikas ir protestas nebuvo gautas, arba nuo tos

datos, kai, atsižvelgus į protestą, buvo priimtas sprendimas bendro galiojimo Europos patentą

palikti galioti.

2. Europos patentas, kurio išradimo apibrėžties vertimas buvo paskelbtas pagal šio įstatymo

79 straipsnį, laikomas ab initio negaliojančiu Lietuvos Respublikoje, jeigu šiam Europos patentui

buvo įregistruotas bendras galiojimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1257/2012.

85 straipsnis. Bendro patentų teismo sprendimų ir nutarčių vykdymas

1. Bendro patentų teismo sprendimai ir nutartys yra vykdomieji dokumentai.

2. Lietuvos Respublikoje vykdyti teikiami Bendro patentų teismo sprendimai ar nutartys,

sprendimų vykdomieji raštai turi būti išversti į valstybinę kalbą.

86 straipsnis. Atsakomybė už žalą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimų

Ieškinys dėl Bendro patentų teismo padarytos žalos, atsiradusios dėl Europos Sąjungos teisės

pažeidimo, pagal Susitarimo dėl Bendro patentų teismo 22 straipsnio 2 dalį pareiškiamas Vilniaus

apygardos teismui. Papildyta skirsniu:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

patentų įstatymo

28

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų

papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas,

p. 200).

2. 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1610/96 dėl

augalų apsaugos priemonių papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 3 skyrius, 19 tomas, p. 335).

3. 1998 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/44/EB dėl teisinės

biotechnologinių išradimų apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 20 tomas, p.

395).

4. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl

intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 2 tomas, p.

32).

5. 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 816/2006 dėl

patentų, susijusių su farmacijos produktų, eksportuojamų į šalis, turinčias problemų visuomenės

sveikatos srityje, gamyba, priverstinio licencijavimo (OL 2006 L 157, p. 1).

6. 2012 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2012,

kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą (OL 2012 L

361, p. 1). Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-638, 1994-11-08, Žin., 1994, Nr. 89-1713 (1994-11-18), i. k. 0941010ISTA000I-638

Dėl Lietuvos Respublikos patentų įstatymo pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-565, 1997-12-09, Žin., 1997, Nr. 117-3005 (1997-12-24), i. k. 0971010ISTAVIII-565 Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-590, 1997-12-23, Žin., 1997, Nr. 119-3078 (1997-12-31), i. k. 0971010ISTAVIII-590

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 7, 8, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1738, 2000-06-15, Žin., 2000, Nr. 54-1560 (2000-07-05), i. k. 1001010ISTAIII-1738

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 26, 39, 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-118, 2000-12-21, Žin., 2000, Nr. 113-3612 (2000-12-30), i. k. 1001010ISTA00IX-118

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo papildymo 41(1) straipsniu įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-568, 2001-10-30, Žin., 2001, Nr. 94-3308 (2001-11-09), i. k. 1011010ISTA00IX-568

29

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 2, 6, 26, 31, 41 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 27(1) straipsniu

įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-287, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 85-3135 (2005-07-14), i. k. 1051010ISTA000X-287

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo preambulės, 2, 4, 10, 11, 13, 19, 21, 22, 24, 26, 39, 40, 48, 50 straipsnių

pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 28-1, 38 straipsniais, X-1 skirsniu ir priedu įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-649, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2668 (2006-06-28), i. k. 1061010ISTA000X-649

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo VII skirsnio pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo priedo papildymo įstatymas

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1119, 2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 55-2129 (2007-05-19), i. k. 1071010ISTA00X-1119

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo papildymo 38(1) straipsniu, 59(2) straipsnio pakeitimo ir priedo papildymo

įstatymas

10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1261, 2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-127 (2011-01-10), i. k. 1101010ISTA0XI-1261

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo pakeitimo įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1975, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16929

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo Nr. I-372 35 straipsnio pakeitimo įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XIII-263, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-12, i. k. 2017-06263

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo Nr. I-372 29 straipsnio pakeitimo įstatymas

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-344, 2017-05-04, paskelbta TAR 2017-05-11, i. k. 2017-08029

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo Nr. I-372 2, 51, 79 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo

dvyliktuoju skirsniu įstatymas

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XIII-548, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11945

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo Nr. I-372 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2859, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-24, i. k. 2020-08723

Lietuvos Respublikos patentų įstatymo Nr. I-372 31 straipsnio pakeitimo įstatymas